virbtis

vir̃btis sm. (2) Š, BŽ547, NdŽ, virbtìs sf. (4) KŽ; M, Rtr 1. M, Š, NdŽ kartis, strypas, virbas: Virbtìs, stipinas BŽ542. Kur tu ir radai tokių virbčių tiem apyniam, – malonu žiūrėt kokie: virbtis į virbtį (labai lygūs, vienodi) KlK47,42(Sk). Durys iš vidaus buvo užkaltos geležinėmis virbtimis rš. 2. Ser, NdŽ augalo kotas, stiebas: Kiaulpienės virbtis rš. 3. J.Šliūp kartis laivui ar sieliui atstumti. 4. Rtr, KŽ kaištis, volė.